nuganduoti

nugandúoti intr. būkštauti, prisibijoti: Tėvas nugandúoja, kad nepasileistų duktė J. Visą dieną nugandúoju, t. y. baimę širdy turiu J. | refl.: Šis pats savim nuganduojas Slnt. Herodas nugandavos Augusto M.Valanč. \ ganduoti; nuganduoti